LT EN

Rėmėjai

Informacinis partneris

Partneriai

Aistė iš Niujorko: man Lietuva yra širdis

2014-08-12

Liepos 6-ąją, Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, trys “Pasaulio virtuvės” komandos žmonės patraukė į Vilniaus gatves pasidomėti, ką praeiviams (tiek vietos gyventojams, tiek svečiams) reiškia Lietuva. Kiekvieno paprašėme nupiešti savo įspūdį apie šalį.

Kad ir kokia kalba mano kolega šnekindavo praeivius (“Labas! Angliškai? Lietuviškai? Rusiškai? Vokiškai?” – taip, netgi vokiškai), tą puikią saulėtą sekmadienio popietę maždaug 35 žmonės sutiko atlikti šią užduotį.

10247366_703946662975177_4423777644623378166_n

Procesas buvo gana paprastas: paprašyti praeivio, ar sutiktų sudalyvauti nedidelėje apklausoje, paprašyti nupiešti nedidelį piešinuką, nufotografuoti su kūriniu ir paprašyti palikti savo kontaktus bei įteikti informacijos apie projektą. Įdomu, kad keli žmonės atsisakė dalyvauti, nes “nemoka piešti” ar “neatrodo gerai nuotraukose”.

Nutolimas nuo šio projekto idėjos – įspūdžių apie Lietuvą ir jos simbolių, pagrįstas nuomone, kad neturi tam tikro gebėjimo ar savybės (mokėjimo piešti arba būti fotogeniškam) yra nevykęs. Žinoma, iš to negalima spręsti apie žmogų, bet, mano galva, drovėjimasis yra užuomina į kultūrą, kuri liguistai atskiria “profesionalų” nuo “mėgėjiško”, todėl ne visada pripažįsta tuos, kurie išties sugeba kažką atlikti.

aist

Kad ir kaip ten būtų, mūsų “gatvės pasirodymas” praėjo labai sklandžiai. Vos pora žmonių atsisakė dalyvauti, o dauguma noriai sutiko prisidėti prie mūsų projekto ir palankiai jį įvertino. Buvo nepaprasta griauti sienas, dažnai iškylančias tarp nepažįstamųjų. Bendravimas su žmonėmis, su kuriais šiaip nebūtinai kalbėtum, miesto patyrimą padarė dar intymesnį.

Kalbant su Vilniaus svečiais ir gyventojais buvo galima pastebėti mažas detales, į kurias papratai nekreiptum dėmesio: auskarus, ypatingas apyrankes, prairusias pėdkelnes. Ryšys su nepažįstamaisiais tik sustiprėjo, kai vėliau susidurdavau su žmonėmis, kuriuos mūsų komanda fotografavo, ir iškart šypsodamiesi atpažindavome vienas kitą. (Valio Agatai! Dukart per vieną savaitę, nuostabu.)

10465435_690660234303820_1335708962367174025_o

Dauguma piešinių buvo ikoniški paveiksliukai, ypač atvykėlių (Gedimino pilis būtinai turėjo būti). Įdomu galvoti apie pirmus į galvą šaunančius įspūdžius apie šalis, kaip atpažįstamų vaizdų kolekciją, priešingą potekstėms – dažnai lengviau susieti vaizdus ir vietas, net nežinant, ką iš tiesų jie vaizduoja.

Žinau tai iš savo patirties. Lietuvą siedavau su Geležiniu Vilku, Gedimino stulpais ir Vyčiu, nors ilgą laiką nežinojau, kas tai yra. Buvo smagu pamatyti piešinius, atsiradusius panašiai.

Kai kurie piešiniai geriau atskleidė žmogaus ir šalies santykį, pavyzdžiui, namas ar fejerverkas vasaros danguje. Piešiniai, įkvėpti patirties, ramino. Jie sutvirtino lietuvių ir Lietuvos ryšį, kurį žiniasklaida dažnai apibūdina kaip silpną, pabrėždama didžiulį emigracijos mastą, atotrūkį tarp kartų ir ekonominę nelygybę su kitomis šalimis.

Būdama 20-metė, kurią lietuvių šeima užaugino Niujorke, manau, kad, jei kas nors paprašytų nupiešti, ką Lietuva reiškia man, nupieščiau didžiulį debesį keverzonių. Nenoriu pasakyti, kad tose vingiuotose pastelinių spalvų gatvelėse matau tamsą, greičiau pabrėžti, kad tai, ką Lietuva reiškia lietuvei-amerikietei – ir ką reiškia “lietuvė-amerikietė” – nėra ištraukta iš abstrakcijos.

10357448_703946756308501_7447824876691605389_n

Žmogui, kurio šaknys yra tam tikroje šalyje ir kuris buvo tarytum išrautas iš jos, tos šalies pristatymas nėra vien ikoniško simbolio piešinys.

Esu įsitikinusi, kad Lietuva yra nepaprastai sudėtinga ir, būdama 24-erių metų, negalėtų lengvai nupiešti, ką ji reiškia pati sau. Todėl penkios savaitės, kurias čia praleidau, buvo keistai raminančio atspalvio: štai esu aš, bandanti susivokti vietoje, kuri daro tą patį.

Galvoju, kad bent vienas dalykas, kurį galėtum įžiūrėti tose mano ir tariamose Lietuvos abstrakcijose, būtų širdis – rami meilė šaliai ir jau sudygusios vilties sėklos. Ši ypatinga iniciatyva tam tikra prasme įkvėpė pajusti ir įžvelgti tą meilą, bendrą visų praeivių piešinių raizgalynę. Tegyvuoja Karalius Mindaugas!

– Aistė Blaudžiūnaitė

“Pasaulio virtuvės” praktikantė, 2014

Daugiau nuotraukų galite rasti https://www.facebook.com/pasauliovirtuve?fref=tsp