LT EN
Get Adobe Flash player

Prenumeruok naujienas

Rėmėjai

eea grants

Red Squad Agency

Informacinis partneris

15min.lt

Partneriai

womeniniceland

LRT

bfs-logo-small

Jolanta Mickutė: "Kaip mūsų nuomones nuspalvina emocijos?"

2015-04-24

Dr. Jolanta Mickutė, VDU dėstytoja, žmogaus teisių ekspertė

Kaip žmogaus teisių ekspertė kartu su “Pasaulio virtuvės” komanda bei filmo režisiere Aiste Ptakauske apkeliavau Druskininkus, Marijampolę, Kauną, Joniškį, Tauragę bei Mažeikius. Šiuose miestuose vedžiau po filmo peržiūrų vykusias diskusijas, kurių metu aiškinau filme gvildenamą problematiką bei kartu su režisiere atsakinėjome į publikos užduotus klausimus apie multikultūrinę Lietuvą, o būtent – apie filme parodytas moteris imigrantes, atvykusias gyventi Lietuvon iš skirtingų pasaulio kraštų. Su savimi šios moterys atsinešė savitą bendravimo kultūrą, kitonišką suvokimą apie moters ir vyro vaidmenį visuomenėje bei, žinoma, tos visuomenės rolę jų gyvenime. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad jos išaugo nekatalikiškoje, nors ir krikščioniškoje terpėje arba netgi skirtingoje religijoje. Diskusijų metu pastebėjau, kad filme rodomų herojų džiaugsmai ir rūpesčiai aitriai palietė lietuvių širdis, tačiau herojų pareikštas aštresnes pastabas žiūrovai praleido pro ausis arba pavertė juokais. Saviįžvalgos bei gilesnio susimąstymo apie lietuvių kultūrą, jos gerąsias ar blogąsias puses, buvo vengiama.

Grįžusi po turo, pagalvojau, kad straipsnis, kurį ką tik išleidau su JAV Indianos universiteto istorijos mokymo komanda, kaip tik paliečia vieną svarbiausių gilių diskusijų vengimo aspektą – emocijas. Straipsnyje aptariame tai, kaip stipriai mūsų nuomonės nuspalvintos emocijomis. Jeigu klibiname žmogaus gyvenimo nuostatas, neišvengiamai paliečiame jo jausmus. Palietus jausmus, labai dažnai kritiškesnio, analitiškesnio mąstymo nebelieka. Atsiranda tai, ką kartu su Indianos universiteto komanda pavadinome “emociniais trukdžiais”. Savo straipsnyje kaip tik ir mokiname, kaip jų išvengti ar, jiems iškilus, kaip su tokias trukdžiais susidoroti.

Pateikiame įvadą į straipsnį. Pilną straipsnį anglų kalba galima rasti čia.

 

Emociniai mokymosi trukdžiai 

Joan Middendorf, Jolanta Mickutė ir Tara Saunders

Būdami profesionalūs istorikai, gebame tyrinėti istoriją kaip profesionalūs alpinistai uolas — be virvių. Savo studentų akyse atrodome maždaug taip:

Jolantos Alpinistas

stockvault.net

 

Kad tokiu darbu užsiimtum, reikia, kad jis tikrai patiktų. Bet jam taip pat reikia rimtai pasiruošti.

Ilgametis paruošimas mąstyti istoriškai suteikia mums, istorikams, įgūdžių tokiam laipiojimui. Tačiau studentams reikia pradėti nuo kitokios rūšies alpinizmo, t.y. nuo laipiojimo uolomis su virvėmis, arba, kitaip tariant, nuo istorijos mokymosi su mokytojo pagalba ir gairėmis.

Jolantos alpinistai

Petzl/Lafouche

 

Šitaip nebe taip baisu, tiesa?

Savaime suprantama, dauguma studentų nenori laipioti uolomis be virvių, o mokytojams priešinamasi: “Mano paskaitose studentai nenori sunkiai dirbti ir mokytis”. Kas gali juos smerkti? Juk norint išmokti taip laipioti, reikia daugybės laiko, pastangų ir pasišventimo.

Mūsų “Afekto paveikto mokymo projektą” (“Affective Learning Project”) vykdanti grupė atliko tyrimus, kurie parodė kai ką daugiau. Į kiekvieną paskaitą studentai atsineša iš anksto suformuotus naratyvus apie paskaitos turinį ir formą. Kai paskaita neatitinka studento atsineštų lūkesčių, iškyla emociniai trukdžiai. Daug studentų gali nustoti norėti mokytis. Išanalizavę dėstytojų ir studentų interviu, pastebėjome dviejų rūšių išankstines studentų nuomones:
• procedūrines, susijusias su tuo, kaip istorija, ar alpinizmas, veikia ir kaip jie turi būti mokomi;
• tapatybines, atskleidžiančias du mąstymo būdus: “Aš esu / nesu geras alpinistas” ARBA “Mokytojas yra nusistatęs prieš mane arba “mano tipo alpinistus”.

Šį reiškinį puikiai nušvietė tyrimai apie su mokslu susijusias klaidingas nuomones bei emocinės neurologijos sritis. Edukologijos specialistė Michi Chi išmokė mūsų tyrinėtojų grupę parodyti studentams, kaip skirtingai apie savoką mąsto studentai ir ekspertai. Kam šito reikia? Būdami profesionalūs istorikai, nenorime, kad mūsų studentai darytų rimtų kognityvinių klaidų, kadangi kognityviniai ir afektyviniai mokymosi aspektai yra susiję. Tačiau studentas, matydamas, kaip ekspertas sėkmingai modeliuoja emocinių trukdžių apėjimo procesą, kartu sužino, kokių žingsnių imtis, kad taptų istoriškai raštingas.

Reaguodami į studentų emocijas, daugybė mokytojų mano, kad ir mokytojo reakcija turi būti emocinė. Tačiau mokymasis, t.y. pokytis mąstyme, yra tikrasis tikslas. Mūsų tyrimai taip pat parodė, kad emocijos yra persipynusios su visu mokymosi procesu. Pavyzdžiui, niekada poezijos nerašę studentai atsineša vidinį naratyvą apie tai, jog nėra poetai arba kad niekada negalės parašyti gero eilėraščio. Indianos universiteto profesorius Tonis Ardizzone padalija šią su poezijos rašymu susijusią problemą į kelias dalis (žr. jo paskaitą anglų kalba: lecture). Aiškiai sumodeliavęs savo mąstymo procesą, profesorius gali tikėtis, kad ir jo studentai perims šiuos įgūdžius, pvz.:

IU History Learning Project

IU History Learning Project

Prof. Ardizzone veda “Įvadą į kūrybinį rašymą”, susidedantį iš 1 savaitinės paskaitos ir 3 kartus per savaitę vykstančios rašymo sesijos mažoje grupėje.

Remdamiesi “Disciplinų šifravimo” teorija (Decoding the Disciplines), straipsnyje bandome suvokti emocinius trukdžius. Šį procesą pradedame nustatydami problemą. Kada studentai ima nervintis? Kokius žingsnius savo galvoje atlieka mokytojas tam, kad išvengtų šito erzinančio trukdžio?

Straipsnyje nagrinėjamas konkretus atvejis, kaip studentai įveikia emocinius trukdžius, susijusius su meksikiečių migracija į Jungtines Valstijas. Pateikiame modeliavimo atvejį, kur naudojame drugelių monarchų migracijos metaforą. Parodome, kaip mokytojai gali išvengti emocinio pasipriešinimo, stabdančio bet kurios disciplinos, – ar tai būtų istorija, ar kita sritis, – mokymąsi. Suradęs emocinį trukdį, mokytojas gali nukreipti savo studentus prie atitinkamų protinių veiksmų, padedančių studentui susidoroti su tuo trukdžiu. Be emocinių trukdžių arba bent jau žinodamas, kur jie gali iškilti, studentas gali pradėti mokytis laipioti be virvių.