LT EN
Get Adobe Flash player

Prenumeruok naujienas

Rėmėjai

eea grants

Red Squad Agency

Informacinis partneris

15min.lt

Partneriai

womeniniceland

LRT

bfs-logo-small

Įspūdžiai iš „Pasaulio virtuvės“ premjeros

2014-11-08

Spalio pradžioje man pasisekė apsilankyti dokumentinio filmo „Pasaulio virtuvė“ premjeroje. Filmas pasakoja apie penkias užsienietes moteris, įsikūrusias Lietuvoje, ir jų gyvenimus čia.

Koks buvo filmas? Aš nežinau. Deja, jo didžioji dalis buvo lietuvių kalba ir be angliškų subtitrų, bet filmo režisierius paaiškino, kad yra dvi filmo versijos ir viena iš jų turi angliškus titrus. Tačiau galbūt pirmiausia reikėtų šiek tiek nukrypti į šalį ir papasakoti, kaip atsidūriau premjeroje.

Viena iš filmo veikėjų yra ne kas kitas, o MRU absolventė ir mano draugė. Tiesa, jos vardas čia nebus minimas jos pačios pageidavimu. Praėjusią žiemą ji pakvietė mane drauge praleisti vieną filmavimo dieną. Taip ir padariau, ir man net teko maždaug minutės trukmės epizodinis vaidmuo. Štai kaip atsidūriau premjeroje.

O dabar apie patį filmą. Lietuvis, kuris taip pat buvo premjeroje,  sakė, kad filmas gana slogus. Moterys filme neatrodė  laimingos, o ir pats filmas nufilmuotas žiemą (kai šalta, tylu ir ne itin spalvinga, jei kartais to dar nepastebėjote). Iš dalies su tuo sutinku. Manau, visi sutiktume, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvoje, ypač jei nesi europietis, savyje turi tam tikrų slegiančių elementų. Gyvenimas čia užsieniečius priverčia susidurti su šaltomis ir tyliomis žiemomis, kalbos barjeru, nuolatiniais klausimais, kodėl čia esame, kai net lietuviai išvažiuoja ir, žinoma, įvairaus lygio ksenofobija. Žinoma, egzistuoja ir gerų dalykų, bet blogųjų ignoravimas mūsų niekur nenuvestų.

Ir tai iškelia klausimą: kodėl esu čia, Lietuvoje? Kodėl čia yra filmo herojės? Kiekviena jų turi savo priežasčių ir savo istoriją. Neklausiu, kokia yra jūsiškė, nes pats nemėgstu atsakinėti į šį klausimą. Galbūt užuot klausus, kodėl esame čia, geriau paklausti, ką žadame daryti, būdami čia. Ką darysime su tuo, ką čia įgysime ir ko išmoksime. Šiek tiek peno mintims.

Na, o dėl filmo – dar kartelį – rekomenduočiau jį pažiūrėti, kai atsiras subtitruota versija. Keletas puikių žmonių prie jo dirbo, ir jis suteikia peno mintims. Nors gal aš tiesiog buvau alkanas jį žiūrėdamas.

Phi Atratus (nuotraukoje – dešinėje)