LT EN
Get Adobe Flash player

Rėmėjai

eea grants

Red Squad Agency

Informacinis partneris

15min.lt

Partneriai

womeniniceland

LRT

bfs-logo-small

Kas dešimtas Islandijos užsienietis – lietuvis

2015-03-30

Islandija – ypatinga Lietuvos žmonėms šalis ne tik dėl to, kad pirmoji pripažino jos nepriklausomybę. Ne kiekvienas žino, kad lietuviai – antroji pagal dydį imigrantų bendruomenė Islandijoje. Taip susiklostė ne be ypatingo Islandijos palankumo Lietuvai pačioje nepriklausomybės aušroje.

Oficialios šalies institucijos daug dėmesio skiria imigrantų integracijai, stengiasi netgi konsultuoti juos jų pačių gimtąja kalba. Aktyviai veikia ir pačių imigrantų organizacijos, kurių dėka vieni imigrantai padeda kitiems greičiau pasijausti Islandijoje kaip namuose, o savo problemas ir patirtį apmąsto meno projektų pagalba.

Buvusi gana uždara ir homogeniška visuomenė, Islandija pastaraisiais metais mokosi būti atviresnė ir priimti vis daugiau į šalį atvykstančių imigrantų iš viso pasaulio. Nors, kaip ir visur, susiduriama su problemomis, šioje šalyje yra puikių iniciatyvų, kurių gali pasimokyti ir Lietuva, kurioje imigrantams dėmesio ir pagalbos vis dar labai trūksta.

Dokumentinio filmo apie Lietuvoje gyvenančias imigrantes „Pasaulio virtuvė“ kūrybinė grupė kovo mėnesį lankėsi Islandijoje pristatydama tarptautinę filmo premjerą. Vizito metu „Pasaulio virtuvės“ komanda susipažino su Islandijos imigrantų bendruomene, domėjosi, su kokiomis problemomis susiduriama, ir kaip jos sprendžiamos.

Antroji pagal dydį imigrantų bendruomenė – lietuviai

Atšiaurioje vulkaninėje Atlanto vandenyno saloje įsikūrusioje valstybėje, kurios gyventojų skaičius yra panašus kaip Kauno (virš 300 tūkstančių), imigrantai sudaro apie 10 proc. visų gyventojų. Islandijai tapus Europos ekonominės erdvės dalimi, jos sienos tapo atviresnės ir čia ėmė kurtis daugiau užsieniečių, daugiausia – europiečių.

Pasak Islandijos lietuvių bendruomenės pirmininkės Jurgitos Motiejūnaitės, šiuo metu šalyje gyvena apie 1600 lietuvių. Skaičiumi juos lenkia tik lenkai, kurių bendruomenė yra keliskart didesnė ir sudaro apie 10 tūkst. žmonių. Taigi susiklostė bene unikali situacija, kad šioje šalyje lietuviai yra antra pagal dydį užsieniečių benduomenė.

Pasak J. Motiejūnaitės, pirmieji lietuviai į Islandiją atvyko iškart po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, 1991-aisiais. Islandija ne tik pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę – ji taip pat viena pirmųjų Europoje plačiau atvėrė duris atvykėliams iš Lietuvos. Atvykti gyventi ir dirbti į Islandiją tuomet buvo lengviau nei į kitas Europos šalis.

Pirmaisiais metais į Islandiją atvyko nemažai profesionalių rankininkų, mat Islandijoje ši sporto šaka labai populiari, ir talentingi sportininkai labai laukiami. Be to, šalyje trūko slaugų, pasirengusių dirbti pagyvenusių žmonių namuose. Norintiems dirbti šioje srityje buvo siūlomi apmokymai ir garantuota darbo vieta. Prieš 2008-ųjų ekonominę krizę sparčiai augančiai Islandijos ekonomikai buvo reikalingi statybininkai, kuriems buvo apstu darbo. Ekonominė krizė, 2008-aisiais itin stipriai kirtusi Islandijai, visgi neišblaškė šioje šalyje įsikūrusios lietuvių bendruomenės – išvyko nedaugelis. Dauguma jau buvo įleidę šaknis, sukūrę šeimas, augino vaikus.

Moko vaikus lietuviškai

Islandijos lietuvių bendruomenė veikia jau septynerius metus, joje aktyviai dalyvauja apie 100 čia gyvenančių lietuvių. Savanoriškai dirbantys mokytojai sekmadieniais vaikams veda lietuvių kalbos pamokas. Mokyklėlėje mokosi apie 50 vaikų iš lietuvių arba mišrių šeimų. Be to, yra susibūręs choras „Gija“, kuris Reikjavike neblogai žinomas, aktyviai dalyvauja miesto renginiuose.

Lietuvių bendruomenė džiaugiasi, kad neseniai Reikjavike apsigyveno katalikų kunigas iš Argentinos, kuris moka lietuvių kalbą ir kartais lietuviškai laiko mišias.

Lietuvių bendruomenė Islandijoje labai įvairi. Didžioji dalis gyvena sostinėje Reikjavike, tačiau yra ir kitose Islandijos dalyse išsibarsčiusių tautiečių.

Bene garsiausias Islandijoje gyvenantis lietuvis – pasaulinio garso scenografas iš Klaipėdos Vytautas Narbutas, šioje šalyje su islande žmona gyvenantis jau keliolika metų. Menininkas dirba ne tik Islandijoje: jis dažnai keliauja, nes yra kviečiamas kurti scenografiją spektakliams Japonijoje, Danijoje, Suomijoje ir kitose šalyse. Prieš keletą metų V. Narbutas dirbo ir Lietuvoje: sukūrė Oskaro Koršunovo spektaklio „Katedra“ scenografiją. J. Motiejūnaitė džiaugiasi, kad šis menininkas, nors pats nėra aktyvus lietuvių bendruomenės narys, niekada nepamiršta tautiečių pakviesti į savo spektaklius Islandijoje.

Reikjaviko savivaldybėje imigrantai konsultuojami ir gimtąja kalba

Kadangi lietuviai yra viena didžiausių užsieniečių bendruomenių Islandijoje ir jos sostinėje Reikjavike, jiems skiriama nemažai dėmesio: dažnai galima aptikti informacinės medžiagos lietuvių kalba, sutikti šią kalbą mokančių žmonių.

Neseniai gausi lietuvių bendruomenė netgi turėjo galimybę gimtąja kalba kreiptis į Reikjaviko savivaldybės žmogaus teisių biurą ir gauti informacijos įvairiausiais su imigracija susijusiais klausimais. Juos konsultuodavo iš Lietuvos kilusi konsultantė, šiuo metu išėjusi motinystės atostogų. Dabar imigrantus Reikjaviko savivaldybėje konsultuoja dvi lenkiškai kalbančios konsultantės, viena – anglų ir viena arabų kalbomis kalbanti specialistė.

Imigrantų problemas sprendžiančios specialistės dirba Reikjaviko savivaldybės Žmogaus teisių biure, kuris yra atsakingas už žmogaus teisių politikos įgyvendinimą mieste. Be imigrantų, biuras padeda spręsti neįgaliųjų problemas, stebi lyčių lygybės balansą ir t.t. Imigracijos specialistams tenka spręsti problemas ir šviesti visuomenę klausimais, susijusiais su prekyba žmonėmis, pabėgėliais, politinio prieglobsčio ieškotojais, diskriminacija, rasizmu ir kt. Biuro atstovės dalyvauja daugelio grupių, skirtų imigrantų klausimams spręsti, veikloje, taip pat bendradarbiauja su ambasadomis, konsulatais.

Pasak Reikjaviko žmogaus teisių biure dirbančių konsultančių Joannos Marcinkowskos ir Barbaros Kristvinsson, Islandijoje gyvenantys užsieniečiai dažniausiai prašo suteikti informacijos apie pilietybę arba leidimus gyventi Islandijoje. Taip pat – apie finansinius klausimus, pavyzdžiui, kreditus, būsto nuomą, skyrybas, vaikų globą, su darbo teise susijusius klausimus, galimybę mokytis islandų kalbos.

Atvykėliai iš Lietuvos, pasak konsultančių, itin dažnai kreipiasi dėl klausimų, susijusių su sveikatos sutrikimais, invalidumu. Pasak jų, daugeliui lietuvių dar iki atvykimo į Islandiją tenka dirbti sunkų fizinį darbą, netausoti sveikatos, dėl to jų fizinė būklė gan ankstyvame amžiuje būna palyginti prasta.

Pažeidžiamiausios – moterys

Imigrantai, kuriems reikia teisininko patarimo, gali nemokamai kreiptis į nevyriausybinę organizaciją „Islandijos žmogaus teisių centras“. Jo vadovė Margrét Steinarsdóttir pasakoja, kad itin dažnai su įvairiomis problemomis susiduria už islandų ištekėjusios užsienietės, ypač iš Azijos šalių ar Rusijos, kurios mažai žino apie vietos tradicijas ir teisinį reguliavimą.

„Ypač pažeidžiamos yra užsienietės moterys, kurios neturi paramos, draugų, šeimos, joms trūksta žinių apie tai, kaip veikia islandų visuomenė, kokie yra mūsų įstatymai. Pasitaiko atvejų, kai jos yra vedžiojamos už nosies į smurtą linkusių vyrų, kurie gąsdina, kad jei žmona nepaklus, ji bus išmesta iš namų, iš jos bus atimti vaikai. Padedame moterims kovoti tokiose situacijose,“ – sako M. Steinarsdottir.

Centras parengė specialų užsienietėms skirtą leidinį apie moterų teises, kuriame aptariamos dažniausiai pasitaikančios situacijos, pateikiami patarimai, kur galima kreiptis pagalbos. Pasak teisininkės, neretai užsienietėms moterims padeda islandės, patariančios, į kokią organizaciją kreiptis.

Moterų tarpusavio pagalba, menas ir kulinarija

11 metų Islandijoje veikia organizacija, vienijanti šioje šalyje gyvenančias užsienietes moteris, pavadinimu W.O.M.E.N. (Islandijos daugiakultūrinė etninių grupių moterų asociacija). Organizacijos tikslas – spręsti klausimus, su kuriais susiduria Islandijoje gyvenančios užsienietės moterys, jas vienijant ir padedant joms siekti lygių teisių visose visuomeninio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo srityse. Daugiausiai dėmesio sulaukia darbo, socialiniai klausimai, švietimas ir kova prieš smurtą lyties pagrindu. Daug darbo nuveikia savanoriškai dirbančios moterys – kitatautės ir islandės – kurios konsultuoja naujai atvykusiąsias įvairiausiais gyvenimo šalyje klausimais, prireikus nukreipia į reikalingas įstaigas.

Organizacija Islandijoje yra žinoma ir pripažinta ne tik kaip aktyvi užsieniečių pozicijos reiškėja, imigrančių savipagalbos organizatorė, bet ir kaip meno projektų įkvėpėja.

Didžiulės sėkmės šalyje sulaukė W.O.M.E.N. dailės projektas „Naujas Islandijos žemėlapis“, kurį piešė Islandijoje gyvenančios užsienietės. Pasitelkusios mozaikos techniką, visos moterys Islandijos žemėlapį papildė savo ženklais – tiek simbolizuojančiais jų tėvynę, tiek Islandijai ar asmeniniam gyvenimui svarbiais simboliais. Mozaika tapo tokia populiari, kad garsiausias Islandijos kavinių tinklas „Kaffitar“ (dar vadinamas islandiškuoju „Starbucks“) paprašė W.O.M.E.N. sukurti specialią mozaiką, kuria dabar puošia savo kavinių interjerus ir kavos pakuotes. Be to, garsioji mozaika šiuo metu eksponuojama Reikjaviko savivaldybėje. „Mūsų buvo daug, iš viso pasaulio. Mus suvienijo seserystė, kava ir noras būti Islandijos kultūros ir visuomenės dalimi bei parodyti savo pačių kultūras“, – pasakojo viena iš mozaikos autorių W.O.M.E.N. narė Barbara Kristvinsson.

Gyvenimo Islandijoje patirtį moterys mokosi išreikšti ne tik dailės, bet ir literatūros ir teatro pagalba. Moterų istorijų ratas (Women’s Story Circle) – W.O.M.E.N. kartu su Reikjaviko biblioteka įgyvendinama iniciatyva, skirta tiek imigrantėms, tiek islandėms. Kas savaitę susitinkanti moterų grupė ne tik dalijasi savo istorijomis, bet ir mokosi jas išreikšti skirtingais būdais. Pavyzdžiui, profesionalūs rašytojai moteris mokė grožinės literatūros meno, o profesionalios režisierės Helga Arnalds ir Aude Busson stato šiomis istorijomis paremtą spektaklį, kuriame vaidina pačios moterys. Spektaklyje „Be pavadinimo“, kurio premjera įvyks kovo pabaigoje Reikjavike, imigrančių patirtys Islandijoje bus atspindėtos reginyje, susidedančiame iš šešėlių teatro, kuris pasakos apie išėjimą iš prieblandos, moterų tarpusavio pagalbą, viena kitos sustiprinimą.

Bendruomenės dvasią kurti padeda W.O.M.E.N. projektas „Pasaulio maisto kavinė“ (World Food Cafe), vykstantis kartą per mėnesį. Jo metu viena ar kelios organizacijos narės pristato savo šalies maistą, kurį dažnai moterys gamina kartu. Prie bendro vakarienės stalo dalijamasi istorijomis, gyvenimo Islandijoje, savo šalies ilgesio patirtimi. Moterų istorijų rato kuratorė Amelia Mateeva iš Bulgarijos ir “Kavinės” organizatorė Nurashima Abdul Rashid iš Singapūro pasakojo, kad į jų užsiėmimus dažnai susirenka labiausiai pažeidžiamos moterys, nedrįstančios dalyvauti formalesniuose susitikimuose. Dažnai tai tampa pirmu jų žingsniu iš uždaros namų erdvės į atviresnę, bet saugią moterų bendruomenę, kur joms suteikiama parama, patariama, kaip spręsti kylančias problemas.

Ryšiai su Islandijos elitu – taip pat per moteris

W.O.M.E.N. pradėjo bendradarbiauti su elitine Islandijos moterų organizacija EXEDRA, vienijančia garsias, daug pasiekusias šalies moteris, atstovaujančias įvairias sritis – politiką, verslą, mokslą, meną ir kt. Organizacija veikia kaip forumas, suteikiantis galimybę moterims iš skirtingų sektorių susitikti ir apsikeisti nuomonėmis, požiūriais ir šių diskusijų pagrindu formuoti savo veiklą. 9 metus gyvuojanti organizacija sėkmingai plečiasi, dvigubina narių skaičių, į savo veiklą įtraukia ir jaunas perspektyvias moteris, mezga ryšius su Islandijos kitatautėmis.

Unikalios organizacijos įkūrėja Sigþrúður Armann prasitarė, kad EXEDRA suteikia naujų patirčių vyrams, kurie kartais tampa kviestiniais kalbėtojais, pristatančiais vieną ar kitą temą: „Dažniausiai tai būna pirmas kartas, kai vyras atsiduria vienas prieš tokią – daug pasiekusių moterų – auditoriją. Po susitikimų jie prisipažįsta pradedantys geriau suprasti, kaip jaučiasi karjeros siekiančios moterys, kurios tokioje situacijoje (prieš vyrų auditoriją) atsiduria beveik kasdien,“ sakė S. Armann.

Moteris įkvepia istorijos apie seneles, kurios kovojo už teisę balsuoti

Šiemet sukanka lygiai 100 metų nuo to laiko, kai Islandijos moterims buvo suteikta teisė balsuoti. Šia proga Islandijos universiteto Lyčių, lygybės ir skirtybės institutas (RIKK) organizuoja atvirų paskaitų ciklą. Paskaitose lektoriai – literatūros, istorijos mokslininkai – dalijasi asmeninėmis istorijomis apie savo močiutes ar kitas šeimos moteris, gyvenusias dvidešimto amžiaus pradžioje, analizuodami, kaip naujos politinės teisės pakeitė jų gyvenimus. Paskaitos itin populiarios tarp plačiosios islandų visuomenės.

Be to, RIKK bendradarbiauja su kitomis organizacijomis, pavyzdžiui, meno galerijomis ar profesinėmis sąjungomis, atlikdami tyrimus ir pateikdami visuomenei svarstyti klausimus, susijusius su lygybės klausimais, pavyzdžiui, skatina visuomenę atkreipti dėmesį į seksualinį priekabiavimą turistų aptarnavimo sektoriuje.

Geriausia pagalba – bendravimas

Islandijoje gyvenantys užsieniečiai vieningai sutaria, kad veiksmingiausia pagalba šioje šalyje yra paprasčiausias dėmesys, kurį jiems skiria likimo broliai ir seserys užsieniečiai, patys islandai ir jų valdžios institucijos. Neformalūs susitikimai, meno projektai, diskusijos imigrantams suteikia pasitikėjimo savimi, leidžia atrasti bendraminčių, o islandams padeda geriau suvokti, kuo gyvena į jų šalį atvykę užsieniečiai, kaip jie gali praturtinti šalies gyvenimą. Kai vyksta nuolatinis gyvas bendravimas, lengviau užkirsti kelią problemoms ir siekti pokyčių, reikalingų tam, kad visi žmonės jaustųsi pilnaverčiais visuomenės nariais.

Balandžio 9-11 dienomis Lietuvoje lankysis dvi viešnios iš Islandijos – W.O.M.E.N. tarybos pirmininkė Anna Wozniczka ir jos pavaduotoja Joanna Marcinkowska, kurios dalinsis patirtimi apie efektyviausias imigrantų integracijos praktikas Islandijoje. Norintys sužinoti daugiau gali registruotis į nemokamus mokymus elektroniniu paštu info@pasauliovirtuve.eu.