LT EN
Get Adobe Flash player

Rėmėjai

eea grants

Red Squad Agency

Informacinis partneris

15min.lt

Partneriai

womeniniceland

LRT

bfs-logo-small

Šalčininkai, Anykščiai ir Jurbarkas geriausiai pasirengę priimti kitataučius

2015-04-09

Užsieniečiai, atvykstantys gyventi į Lietuvą, lengviausiai integruotųsi, jei apsistotų Šalčininkuose, Anykščiuose arba Jurbarke. Naujas tyrimas parodė, kad šios savivaldybės yra geriausiai pasirengusios padėti integruotis kitataučiams: suteikti informaciją ne tik lietuvių kalba, pasiūlyti lietuvių kalbos pamokas, padėti atvykusiesiems susirasti darbą ir kitaip integruotis. Į atviriausiųjų dešimtuką taip pat pateko ir Druskininkų, Zarasų, Panevėžio, Visagino ir Švenčionių rajonų savivaldybės bei Kauno ir Šiaulių miestai. Vilniaus miestas reitinge užėmė 13 vietą, o Klaipėdos – 33 vietą.

Svetingiausias šalies savivaldybes nustatyti padėjo tyrimas „Lietuvos savivaldybių atvirumo kultūrinei įvairovei rodikliai“, kurį inicijavo dokumentinio filmo “Pasaulio virtuvė” kūrybinė komanda, o atliko Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų institutas.

Visos Lietuvos savivaldybės buvo pakviestos atsakyti į ekspertų parengtus klausimus apie tai, kaip kiekvienoje iš jų sprendžiami užsieniečius ir tautinių mažumų atstovus liečiantys klausimai, susiję su darbo paieška, švietimu, būstu, socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros paslaugomis, politiniu dalyvavimu, antidiskriminacine politika, lygiomis galimybėmis ir lyčių lygybe bei pačios savivaldybės infrastruktūra. Tyrimo, vykusio vasario – kovo mėnesiais, metu atsakymus pateikė 56 iš 60 Lietuvos savivaldybių.

„Tyrimas atskleidė, kad tautinėms mažumoms ir imigrantams atviresnės savivaldybės, kurių didesnę gyventojų dalį sudaro tautinių bendrijų atstovai (lenkai, rusai, baltarusiai, kt.), – komentavo Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto ekspertė Giedrė Blažytė. – Pirmoje vietoje atsidūrė Šalčininkų savivaldybė, kurioje pagal 2011 metų surašymo duomenis gyvena mažiausiai (10,8 proc.) lietuvių kilmės gyventojų. Į pirmąjį dešimtuką pateko ir Visaginas, kuris yra antras po Šalčininkų pagal didžiausią ne lietuvių kilmės asmenų, gyvenančių savivaldybėje, skaičių. Šioje savivaldybėje lietuvių kilmės asmenys sudaro 18,6 proc. visų gyventojų. Dešimtuke taip pat ir Zarasų savivaldybė, kurioje viena didžiausia rusų tautybės gyventojų dalis šalyje (18,7 proc.) ir Švenčionių savivaldybė, pasižyminti viena didžiausia šalyje lenkų tautybės (26 proc.) ir rusų tautybės (13,3 proc.) gyventojų dalimi.“

Pasak ekspertės, tautinės bendrijos – ne vienintelis motyvas, skatinantis savivaldybes būti atviromis: „Vis tik antrą ir trečią vietas užėmė savivaldybės, kurios neišsiskiria nei didele ne lietuvių kilmės gyventojų, nei savivaldybėse gyvenančių užsieniečių dalimi. Anykščiuose lietuvių tautybės gyventojai sudaro daugiau nei 96 proc.,o Jurbarko – 98 proc. visų gyventojų. Šios savivaldybės taip pat nepatenka ir į gausiausiai užsieniečių apgyvendintų savivaldybių sąrašą. Jose užsieniečių skaičius 2014 m. pradžioje sudarė atitinkamai 0,2 proc. (Anykščiuose), ir 0,7 proc. (Jurbarke) visų Lietuvoje gyvenančių užsieniečių.“

Remiantis Migracijos departamento duomenimis, daugiausiai užsieniečių gyvena Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno miestų savivaldybėse. Iš šių miestų į pirmąjį reitingo dešimtuką pateko Kauno miestas (8 vieta), tuo tarpu Vilniaus miestas yra 13 vietoje, o Klaipėdos miestas užima 33 vietą.

„Tyrimo duomenys rodo, kad Kauno ir Vilniaus miestų savivaldybės atviriausios imigrantų ir tautinių bendrijų politinio dalyvavimo ir administracinės politikos įgyvendinimo srityse. Taip pat neblogai vertinamos ir šių savivaldybių teikiamos paslaugos būsto, socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros srityse“, – pridūrė G. Blažytė.

Ekspertų teigimu, vietos valdžia, esanti arčiausiai gyventojų, įgauna vis svarbesnį vaidmenį užsieniečių, imigrantų, tautinių bendrijų atstovų integracijos procese. Lietuvoje, kur imigrantų kiekis yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje, svarbu įvertinti, kaip savivaldos institucijos pasiruošusios priimti į jų teritoriją atvykstančius gyventi užsieniečius ar tautinių bendrijų atstovus, ir paskatinti gerinti situaciją.

Dokumentinio filmo apie Lietuvoje gyvenančias užsienietes „Pasaulio virtuvė“ režisierė Aistė Ptakauskė sakė, kad šį tyrimą inicijuoti paskatino filmo turas po Lietuvą, įvykęs praėjusių metų rudenį. Turo metu buvo aplankyta 15 Lietuvos miestų, kiekviename mieste po filmo peržiūros vyko diskusijos su vietos gyventojais, tarp jų – ir tenykščiais tautinių bendrijų atstovais bei imigrantais.

„Lietuvoje nėra savivaldybės, kurioje negyventų imigrantų iš užsienio. Filmo turo metu sutikome regionuose gyvenančių žmonių iš Baltarusijos, Ukrainos, Meksikos, Italijos, taip pat – vietos tautinių bendrijų atstovų. Nustebome sužinoję, kad Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai neretai pasigenda elementarios informacijos anglų kalba ir kitokios rūšies pagalbos, kuri palengvintų jų integraciją mūsų šalyje, – pasakojo A. Ptakauskė. – Nutarėme pasigilinti į situaciją skirtingose savivaldybėse, paskatinti vietos valdžią atkreipti dėmesį į šalia jų gyenančius užsieniečius, būti svetingesniems. Tris aukščiausias vietas reitinge užėmusias savivaldybes – Šalčininkus, Anykščius ir Jurbarką – apdovanosime filmo “Pasaulio virtuvė” kopijomis, kad savivaldybių administracijos savo rajonuose galėtų surengti nemokamas filmo peržiūras”.

Dokumentinis filmas „Pasaulio virtuvė“ supažindina su penkiomis moterimis, kurios į mūsų šalį atsikraustė įvairiais laikotarpiais iš įvairių valstybių ir dėl įvairių priežasčių. Juosta skatina susimąstyti apie tai, ką patiria, kaip jaučiasi, ir kaip naujus namus kuria žmonės, likimo atblokšti į Lietuvą. Dokumentinį filmą „Pasaulio virtuvė“ šalies žiūrovams dovanoja Europos Ekonominės Erdvės NVO programa Lietuvoje.

 

Tyrimas „Lietuvos savivaldybių atvirumo kultūrinei įvairovei rodikliai“

Lietuvos savivaldybių reitingas

1. Šalčininkų raj.
2. Anykščių raj.
3. Jurbarko raj.
4. Druskininkų
5. Zarasų raj.
6. Panevėžio raj.
7. Visagino raj.
8. Kauno m.
9. Šiaulių m.
10. Švenčionių raj.
11. Jonavos raj.
12. Pasvalio raj.
13. Vilniaus m.
14. Utenos raj.
15. Kaišiadorių raj.
16. Elektrėnų
17. Kretingos raj.
18. Šakių raj.
19. Varėnos raj.
20. Alytaus raj.
21. Širvintų raj.
22. Ukmergės raj.
23. Akmenės raj.
24. Kauno raj.
25. Birštono
26. Rokiškio raj.
27. Alytaus m.
28. Radviliškio raj.
29. Trakų raj.
30. Klaipėdos raj.
31. Joniškio raj.
32. Marijampolės
33. Klaipėdos m.
34. Panevėžio m.
35. Lazdijų raj.
36. Šiaulių raj.
37. Kėdainių raj.
38. Telšių raj.
39. Vilaviškio raj.
40. Kelmės raj.
41. Šilalės raj.
42. Palangos m.
43. Biržų raj.
44. Molėtų raj.
45. Šilutės raj.
46. Kazlų Rūda
47. Mažeikių raj.
48. Neringos
49. Plungės raj.
50. Rietavo
51. Pagėgių
52. Raseinių raj.
53. Kalvarijos
54. Pakruojo raj.
55. Ignalinos raj.
56. Tauragės raj.
* Kupiškio, Prienų, Skuodo ir Vilniaus rajonų savivaldybės duomenų nepateikė, todėl nėra įtrauktos į tyrimą.