Anne iš Airijos Vilniuje įkūrė svetingą restoraną
Anne Jennings Taučienė yra baigusi Dublino „Trinity College“ meno istorijos ir teatro meno studijas, dirbo komunikacijos srityje, taip pat ES diskriminavimo prevencijos projekte Airijoje. Mėgsta keliauti ir turi didelę daugiakultūrinę patirtį, nes dirbo įvairiose vietose Prancūzijoje, Afrikoje, Rusijoje. Prieš septynerius metus Vilniuje su vyru atidarė restoraną „Bistro 18“. Jiedu yra ne tik restorano patiekalų autoriai, bet ir interjero kūrėjai. Anna turi ir dainininkės talentą: lietuviško kino filmo „Nereikalingi žmonės“ garso takelyje skamba Anne įdainuota airiška baladė.
Kaip atsidūrei Lietuvoje?
Atvykau į Lietuvą pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metais. Iki tol aš daug keliavau, ir Lietuva, o ypač Vilnius, man pasirodė nuostabus senas pasaulis, bet su didele nauja energija, kurią galėjai justi visur. Nutiko taip, kad aš čia likau daug ilgiau nei dviem savaitėms, kurias planavau praleisti Lietuvoje. Po kelerių metų sutikau savo vyrą Saulių, dabar mes susituokę jau daugiau nei 15 metų, ir turime penkiolikmetę dukterį Caoilfhinn Vėtrą.
Vienas geras ir vienas ne toks geras pastebėjimas apie Lietuvą.
Lietuvoje yra puikaus jaunimo, aš niekada nenustoju stebėtis, kiek daug kalbų jaunimas moka. Pas mus dirba dvidešimtmečiai jaunuoliai, kurie laisvai gali kalbėti net penkiomis kalbomis.
Iš kitos pusės, kiekvienai šaliai yra labai sunku, kai jos jauni žmonės turi palikti šalį ir išvažiuoti dirbti kitur. Tai yra gerai akiračio praplėtimui, tačiau labai sunku šeimoms, kai tėvai turi išvykti ieškodami geresnio uždarbio.
Kuo labiausiai skiriasi lietuviai nuo Tavo tėvynainių?
Airiai yra labai socialūs ir triukšmingi – net ir moterys. Dar airiai nelabai gerbia įstatymus – jie tiesiog nemėgsta taisyklių. Lietuviai labiau susikaustę ir formalūs, ir tai buvo vienas iš sunkumų, su kuriais aš susidūriau pradžioje, bandydama sulaužyti rėmus į kuriuos turėjau „įtilpti“. Mano kitoks, netradicinis, elgesys būdavo priimtas su nepalankiai.
Ko Tu pasimokei iš lietuvių?
Kaip svarbu mokytis kalbų. Svetingumo pasimokiau iš visų, pakvietusių mane į svečius. Taip pat labai pamėgau maudytis ežeruose ir kepti barbekiu!
Mėgstamiausia vieta Lietuvoje.
Kernavė yra žavi. Taip pat labai mėgstu pajūrį žiemą, tačiau mėgstamiausia vieta yra Labanoras. Ten aš važiuoju pasislėpti, vaikščioti miškais, klausytis paukščių ir skaityti.
Linksmiausias (arba keisčiausias) nutikimas Lietuvoje.
Beveik visi tokie nutikimai susiję su mūsų restoranu. Kiekvieną dieną nutinka kas nors, kas priverčia mus garsiai juoktis. Dažniausiai tai susiję su bendravimu ir mano prastomis lietuvių kalbos žiniomis. Aš manau, kad svečiams tai atrodo žavu. Bet aš tikrai labai stengiuosi klabėti gerai. Iš kitos pusės, restorano pertvarkymas buvo beveik nereali patirtis, nes iki tol aš niekada nedariau nieko panašaus, taigi daug mėnesių mes vaikščiojom nusėsti dulkių, dažuoti ir praktiškai beveik viską padarėme savo rankomis. Tai buvo didelis iššūkis, o iššūkiai man patinka.
Ką Tau reiškia virtuvė?
Man su vyru virtuvė yra visa ko pagrindas, ir mums tikrai labai pasisekė, kad dirbame apsupti puikių žmonių, kai kurie jų dirba su mumis nuo pat įsikūrimo. Mūsų verslas labai intensyvus ir reikalauja daug laiko, bet mums labai patinka tai, ką mes darome, tuo labiau, kad tai darydami džiuginam žmones. Norėjome tobulo maisto, kurį galima pagaminti tik iš šviežiausių ir geriausių produktų, ruošiant jį su aistra. Mes taip pat norėjome sukurti vietą, kur daug dėmesio skiriama klientui, ir sukurti atmosferą, kur žmonės galėtų atsipalaiduoti ir skaniai pavalgyti, puikiai praleistų laiką.