Bahmaną iš Šiaurės Kipro lietuviai papirko baravykiene duonos kubilėlyje

Bahmanas Peyravi yra puikus pasaulio piliečio pavyzdys. Gimė Irane, bet būdamas devynerių persikėlė į Šiaurės Kiprą ir gavo išsilavinimą Turkijoje. Irano ir Šiaurės Kipro pilietybę turintis Bahmanas pasirinko Lietuvą magistratūros bei doktorantūros studijoms.

Dabar Bahmanas dirba Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto Tarptautinės ekonomikos ir vadybos katedroje. Be daktaro disertacijos apie inovacijų vadybą rengimo, pasiruošimo paskaitoms ir Lietuvos bendrovių, rodančių susidomėjimą užsienio rinkomis, konsultavimo marketingo srityje, Bahmanas kuria asmeninio gyvenimo planus su žmona lietuve šalyje, kuri netrukus taps naujais namais.

Kaip atsidūrei Lietuvoje?

Man studijuojant Stambulo Yildiz technikos universiteto inžinierijos fakultete, 2004 metais viena draugė išvyko į Lietuvą kaip Erasmus studentų mainų programos dalyvė. Jai sugrįžus sužinojau, kad Lietuva – puiki šalis, kur viskas santykinai pigu ir kurioje gera mokytis. Tada kilo mintis tęsti magistratūros studijas Lietuvoje. Taigi baigęs universitetą mąsčiau apie vykimą į užsienį. Norėdamas tęsti mokslus be tėvų paramos, turėjau savarankiškai rūpintis savimi. Kadangi pragyvenimas Lietuvoje pigus, apsisprendžiau vykti į ją. Tai buvo pirmas mano rimtas sprendimas!

Vienas geras ir vienas ne toks geras pastebėjimas apie Lietuvą.

Iš esmės neturiu priekaištų Lietuvai. Man patinka vietos žmonės, esu patenkintas aplinka. Tai puiki šalis! Turiu tik vieną priekaištą valdžiai. Ji nepagarbiai elgiasi su užsieniečiais. Žmonės Lietuvoje malonūs, man patinka, puikiai su jais bendrauju ir neturiu jokių rūpesčių. Reikalai, susiję su biurokratija, mane tiesiog žudo, man nepatinka būti to dalimi.

Kasmet privalau pateikti tuos pačius dokumentus Migracijos tarnybai, kurios darbuotojai dažnai su užsieniečiais elgiasi nepagarbiai. Esu išsilavinęs žmogus! Toks požiūris į užsieniečius mane žudo! Kasmet privalau pateikti gyvenamosios vietos registraciją. Kodėl man pateikiami tie patys klausimai? Iš tikrųjų nežinau. Visi mano draugai iš trečiųjų šalių turi analogiškų problemų. Kiek žinau, ES piliečiai to daryti neprivalo.

Kuo labiausiai skiriasi lietuviai nuo Tavo tėvynainių?

Lygindamas tradicijas ir pažiūras Lietuvoje bei Šiaurės Kipre išskirčiau vieną neigiamą bruožą. Tai yra alkoholis. Žmonės Lietuvoje nuolat ieško galimybių išgerti. Visi mano lietuviai draugai gerą šventę iš esmės sieja su vakarėliais ir gėrimu. Man tai – neigiama lietuvių kultūros pusė.

Kita vertus, lietuviai yra labai kantrūs žmonės. Jie kantriai ištveria eismo kamsčius arba stovėdami eilėse. Kipre žmonės to pakęsti negali!

Ko pasimokei iš lietuvių?

Būti kantriam.

Mėgstamiausia vieta Lietuvoje.

Man patinka būti sostinės centre. Man patinka senamiestis! Patinka leisti laiką Vilniaus gatvėje. Joje gaug kavinių, kur galiu tiesiog pasėdėti ir atsipalaiduoti. Dar patinka būti už Vilniaus, pavyzdžiui, Trakuose.

Linksmiausias (arba keisčiausias) nutikimas Lietuvoje.

Pirmas mane nustebinęs dalykas Lietuvoje buvo baravykienė, patiekta duonos dubenėlyje. Sriuba buvo labai skani!

Kitas dalykas, kuris man pasirodė įdomus, – Lietuvoje pastebėjau daug kurčiųjų gatvėse. Kalbėjausi apie tai su lietuviais draugais. Jie paaiškino, kad tai – normalus dalykas. Tokie žmonės yra lygiateisė visuomenės dalis – jie išeina iš namų, būna viešosiose vietose, juokiasi. Turkijoje būti kurčiajam yra tarytum gėdinga.

Ką Tau reiškia virtuvė?

Virtuvė – puiki vieta pasirodyti prieš kitus. Man patinka gaminti, manau, kad tai sekasi daryti. Aš visada pasikviečiu draugų ir vaišinu savo pagamintais patiekalais. Tai puikus būdas palaikyti šiltus santykius! Geras maistas daro žmones laimingus ir stiprina atvirą bendravimą.