LT EN

Rėmėjai

Informacinis partneris

Partneriai

Faktai

KAS? Žodynas

Žmones į Lietuvą atveda skirtingi keliai – turistai gano akis ir leidžia laisvalaikį, kiti čia įsikuria ilgesniam laikui: studijuoja, dirba, kuria verslą, ieško užuovėjos nuo nesaugaus gyvenimo tėvynėje ar suka šeimos lizdą. Ar visus atvykėlius galima vadinti imigrantais ir kuo šie žmonės skiriasi vieni nuo kitų?

Emigracija 

Išvykimas į kitą valstybę, ketinant apsigyventi joje bent 12 mėnesių.

Imigracija 

Atvykimas į valstybę, ketinant apsigyventi joje bent 12 mėnesių.

Prieglobsčio suteikimas

Leidimo gyventi (nuolat arba laikinai) Lietuvoje išdavimas ir socialinės pagalbos teikimas užsieniečiui.

Pabėgėlis 

Užsienietis, dėl pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų atsidūręs už valstybės, kurios pilietis yra, ribų ir gavęs teisę nuolat gyventi Lietuvoje. Papildoma apsauga Lietuvoje suteikiama užsieniečiui, kuris neatitinka pabėgėlio apibrėžimo, tačiau negali grįžti į savo kilmės valstybę dėl baimės, kad ten bus kankinamas, su juo bus nežmoniškai elgiamasi, jo pagrindinėms žmogaus teisėms ir laisvėms iškils rimtas pavojus. Jam leidžiama laikinai gyventi Lietuvoje, dažniausiai vienerius metus. Dingus grėsmei šis asmuo privalo išvykti.

Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje

Dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvoje tam tikrą laiką.

Leidimas nuolat gyventi Lietuvoje (arba Europos Bendrijoje)

Dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvoje.

Leidimas dirbti Lietuvoje

Dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę dirbti Lietuvoje jame nurodytą laiką.

Šeimos susijungimas

Lietuvoje teisėtai gyvenančio užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, šeimos narių atvykimas ir gyvenimas Lietuvoje, kad būtų išsaugota šeima, nepaisant to, ar šeimos santykiai atsirado prieš atvykstant užsieniečiui, ar jam atvykus.

Šaltinis: 123.emn.lt




KIEK? Skaičiai

facts-skaiciai

 

Lietuva yra emigracijos valstybė. Emigracijos rodiklis tūkstančiui gyventojų yra didžiausias Europos Sąjungoje. Per Nepriklausomybės metus iš šalies išvyko apie 800 tūkst. žmonių – maždaug penktadalis gyventojų. 2001-2013 m. emigravo per 500 tūkst., imigravo apie 120 tūkst. žmonių. Atvykstančiųjų skaičius auga, tiesa, dabar didžiumą jų sudaro grįžtantys Lietuvos piliečiai.

Užsieniečių atvyksta nedaug – vidutiniškai 2-2,5 tūkst. per metus, daugiausia – rusai, baltarusiai ir ukrainiečiai. Šalyje gyvena 33 tūkst. užsieniečių, dauguma – dar sovietmečiu čia įsikūrę rusai, baltarusiai ir ukrainiečiai, taip pat – atvykusieji pas šeimos narius, dėl darbo ar mokslo. Kone pusę atvykstančiųjų į Lietuvą atveda darbas – kai kurie tampa samdomais darbuotojais, kiti patys įsteigia įmones ar joms vadovauja. Daugiau nei trečdalis atvyksta pas šeimos narius, o dešimtadalis yra studentai.

Nors Lietuvoje gyvena net 125 valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, jie sudaro tik 1 proc. visų gyventojų – tai yra vienas mažiausių rodiklių Europos Sąjungoje (mažiau yra tik Bulgarijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje). Bendrijoje iš viso gyvena 6,6 proc. užsieniečių. Dirbti atvykstančių užsieniečių skaičius sparčiai augo kylant ekonomikai, per krizę gerokai sumažėjo, bet 2012-aisiais leidimų dirbti buvo išduota daugiau nei ankstesniais metais (apie 4,6 tūkst., daugiausia – baltarusiams, ukrainiečiams, kinams, rusams, moldavams, indams, gruzinams). Ypač išaugo tolimųjų reisų vairuotojų poreikis, taip pat atvyksta daug laivų korpusų surinkėjų, suvirintojų, restoranų virėjų.

Šaltiniai: 123.emn.lt;  Statistikos departamentas;  Migracijos departamentas




KAIP? jiems sekasi

Kaip nepalūžti svečiame krašte, kai šeima toli, aplinkiniai žmonės – vis dar svetimi, o kartais – ir nedraugiški, darbo rinka sunkiai atsiveria, o įstatymų vingrybes sunku suvokti? Tenka kreiptis pagalbos ir patarimo.

Pavyzdžiui, trečiųjų šalių piliečiams įsilieti į Lietuvos visuomenę padeda konsultavimo ir informavimo centras PLIUS. Užsieniečiams organizuojami lietuvių kalbos kursai, teikiamos konsultacijos migracijos, verslo steigimo, darbo, įvairiais gyvenimo Lietuvoje, kultūros ir istorijos klausimais, socialinio darbuotojo, teisinės ir psichologinės konsultacijos, mokoma kelių eismo taisyklių, veikia biblioteka.

Ne visi užsieniečiai savo noru pasirenka Lietuvą, norėdami čia kurti verslą, įsidarbinti, mokytis ar radę meilę. Kai kurie mūsų šalyje atsiduria, gelbėdamiesi nuo persekiojimo dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Šie žmonės yra pabėgėliai. Savame krašte jų laukia persekiojimas dėl minėtų priežasčių, jie negali arba bijo naudotis ten teikiama gynyba, o kai kurie apskritai nėra nė vienos valstybės piliečiai.

Patekę į Lietuvą, pabėgėliai gali paprašyti prieglobsčio – leidimo gyventi mūsų šalyje ir socialinės pagalbos. Kol nagrinėjami prašymai, jie apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre Pabradėje. 1997-2012 m. centre buvo įkurdinti 75 valstybių piliečiai, iš viso – 7569 žmonės. Dauguma jų – iš Rusijos (kas ketvirtas), Gruzijos (kas septintas), Afganistano, Pakistano, Indijos, Baltarusijos, Bangladešo, Šri Lankos, Vietnamo ir Kinijos. Maždaug 4 tūkst. jų buvo išsiųsti iš Lietuvos.

Gavę prieglobstį Lietuvoje, atvykėliai persikelia į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje (Jonavos r.), kur toliau lipdo savo gyvenimus iš naujo – mokosi lietuvių kalbos ir profesijos, bando rasti darbą. Pabėgėlių laukia keturi integracijos etapai: susipažinimo, įsikūrimo, įsidarbinimo ir nuolatinio gyventojo statuso gavimo. Tai paprastai užtrunka apie 5 metus. Nuolatinis leidimas gyventi suteikiamas išlaikius lietuvių kalbos ir Konstitucijos egzaminus.

Valstybė finansuoja pavienio asmens arba šeimos adaptaciją, kad jie galėtų įsitvirtinti Lietuvoje ir gyventi savarankiškai. Rukloje teikiamos būtiniausios socialinės, sveikatos priežiūros ir teisinės paslaugos, organizuojami intensyvūs lietuvių kalbos, visuomenės pažinimo, profesinio orientavimo ir kompiuterinio raštingumo kursai, padedama įgyti profesiją ar persikvalifikuoti, rasti darbą, išsinuomoti būstą. Vaikai lanko darželį arba mokyklą.

Jei per 8 mėnesius užsieniečiui dėl objektyvių priežasčių nepavyksta pasirengti tolesnei integracijai, terminas gali būti pratęstas iki 18 mėnesių. Vėliau integracija tęsiama pabėgėlių pasirinktų savivaldybių teritorijose. Valstybė žmonėms kurį laiką padengia būsto nuomos ir komunalinių paslaugų išlaidas, skiria vienkartinę paramą būtiniausiems reikmenims įsigyti, rūpinasi vaikų ugdymu, sveikatos draudimu ir priežiūra, teikia socialinę paramą ir konsultacijas, skatina kultūrinę integraciją. Šis etapas tęsiasi metus, tačiau nepilnamečiams ar tokių vaikų turinčioms šeimoms, kankinimus patyrusiems asmenims, nėščiosioms ir pensininkams jis gali būti pratęstas iki penkerių metų. Kasmet parama integracijai savivaldybėse naudojasi apie 50 prieglobstį gavusių užsieniečių.

Šaltiniai: centreplus.org; Pabėgėlių priėmimo centras




KĄ? galvoja žmonės

Lietuvos visuomenė nenoriai įsileidžia „kitaip atrodančius“ imigrantus ir atsiveria jų kultūrai. Atvykėliams iš tolimų ar svetimomis laikomų šalių žmonės mažiau draugiški. Kad imigracija yra gerai, pripažįsta vos 16 proc. Lietuvos gyventojų (WIN-Gallup International tyrimo duomenimis). Vokietijoje šis rodiklis siekia 38 proc., Suomijoje – 43 proc., Lenkijoje – 17 proc.

Mažesnė dalis Lietuvos gyventojų pripažįsta, kad imigrantai atneša kultūrinę įvairovę (su savitomis maitinimo įstaigomis, naujomis idėjomis, profesijomis ir kultūromis), gerina demografinę situaciją, teikia naudos ekonomikai, skleidžia žinias apie mūsų šalį.

Daugeliui lietuvių nepatinka skirtinga užsieniečių kultūra, religija, tradicijos, šių aplinkybių nulemtas kitoks mąstymas ir išvaizda, ypač jei savą kultūrą ir papročius imigrantai Lietuvoje skleidžia pernelyg stipriai, kad tarp imigrantų dominuoja mažiau išsivysčiusių šalių piliečiai, pretenduojantys į darbo vietas ir esantys pigi darbo jėga, kad užsieniečiai neišmano Lietuvos įstatymų ir nesimoko lietuvių kalbos, kad atvykėliai gali paskatinti socialinius neramumus arba padidinti nusikalstamumą.

Imigrantai savo ruožtu džiaugiasi, kad universiteto dėstytojai, bendramoksliai ir konsultantai su jais elgiasi geranoriškai bei tolerantiškai, padeda adaptuotis ir integruotis į Lietuvos visuomenę, juos tenkina galimybės dalyvauti įvairiuose renginiuose.

Tačiau užsieniečiai skundžiasi, kad didžiuma vietos žmonių vengia bendrauti ir bendradarbiauti su imigrantais, kai kurie nusiteikę priešiškai, kad Lietuvoje imigrantams nesaugu, saugumo neužtikrina net policija.

Apklausos rodo, kad penktadalis ar daugiau žmonių nenorėtų čečėnų, pabėgėlių, pakistaniečių, kinų ir juodaodžių kaimynystės arba jiems išnuomoti būstą. Vos mažesnė dalis nenorėtų tokių kolegų darbe. Du trečdaliai imigrantus į Lietuvą įleistų tik jei jiems čia būtų pakankamai darbo. Žmonės pripažįsta, kad neigiamą išankstinį visuomenės požiūrį, be kita ko, lemia žiniasklaida ir sovietmečiu susiformavusios nuostatos, o ne tiesioginiai kontaktai.

Tad ką daryti? Vien būti tolerantiškiems ir ugdyti visuomenės pakantumą nepakanka. Receptų pateikia patys imigrantai, kurie rekomenduoja teigiamą požiūrį į atvykėlius formuoti jau mokykloje ir žiniasklaidoje, įtraukti užsieniečius mokant kalbų, supažindinti imigrantus su lietuvių kultūra, istorija, papročiais ir tradicijomis.

Lietuviams jie rekomenduoja mokytis įvairių šalių muzikos, gaminti kitų šalių maistą, rengti kultūrinius mainus: „gyvąsias bibliotekas“, žaidimų vakarus ir tiesiog daugiau bendrauti.

Šaltiniai: 123.emn.lt; tyrimas „Imigrantų ir Lietuvos piliečių bendradarbiavimo realijos ir perspektyvos“;
2012 m. bendrovės „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa, kurią užsakė Socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų institutas