Vilnių namais vadina 128 tautybių žmonės

Gyvenamosios vietos deklaravimas, licencijos – šiais ir panašiais klausimais Vilniaus miesto savivaldybės tarnautojai konsultuoja sostinėje gyvenančius užsieniečius. Ne visi moka lietuviškai, angliškai ar rusiškai, kartais žodžių pritrūksta ir darbuotojams, bet susikalbėti pavyksta, tikina Interesantų skyriaus vedėjas Vitalijus Mosinas.

Tarnautojai nuolat sulaukia ne tik nuo seno Vilniuje gyvenančių tautinių mažumų atstovų, bet ir šiais laikais atvykusių užsieniečių. Pastaruosius į Lietuvą atvilioja studijos, darbas, verslas, meilė ar kitos priežastys, todėl tenka spręsti biurokratinius klausimus.

„Savivaldybė teikia gyvenamosios vietos deklaravimo paslaugą, todėl žmonės atvyksta pas mus ir deklaruoja gyvenamąją vietą“, – pasakojo V.Mosinas.

Kai kuriems aktualios socialinės išmokos – dėl jų žmonės kreipiasi į Socialinės paramos skyrių.

Ar visada pavyksta susišnekėti? Juk ne kiekvienas užsienietis moka angliškai, juo labiau rusiškai ar būna spėjęs pramokti lietuviškai. Tikriausiai ir ne visi savivaldybės tarnautojai moka kitų kalbų.

Anot V.Mosino,  jo kolegos moka rusiškai, tad bendraujant su rusais, ukrainiečiais, baltarusiais problemų nekyla. Anglų kalba esą taip pat ne problema: „Gal ne nuo A iki Z mokame, bet, jei kyla kokių klausimų ar neužtenka žinių, kolegos gali padėti. Kai kas moka lenkiškai ar vokiškai. Nebūna taip, kad visai negalėtume susikalbėti. Juk jei žmogus ne anglakalbis, jo anglų kalba būna primityvesnė, todėl lengviau bendrauti.

Bet pasitaiko, kad ir vertėjų prireikia. Pamenu, buvo vienas žmogus iš užsienio, lyg iš Indijos. Jis – verslininkas, atėjo dėl licencijos. Visai nemokėjo lietuviškai, angliškai – irgi nelabai, todėl bendrauti nebuvo patogu. Tačiau su juo buvo vertėja, ji užpildė prašymą. O po metų sugrįžęs, tas žmogus jau lietuviškai kalbėjo jau pakankamai laisvai.“

Dažniausias užsieniečių kelionės į savivaldybę tikslas – gyvenamosios vietos deklaravimas, bet dažnai jie ateina pasikonsultuoti verslo klausimais ar sutvarkyti kokius nors dokumentus, susijusius su verslu.

V.Mosinas pastebėjo, kad vis daugiau atvyksta kinų, turkų, kurie Vilniuje steigia restoranus ar užsiima panašia veikla.

Lietuvių – vos daugiau nei pusė

Pavasarį sostinės Rotušėje pirmą kartą buvo paminėta Tautinių bendrijų diena, Seimo sprendimu švenčiama gegužės 21-ąją.

„Geri dalykai gimsta ten, kur renkasi geri žmonės, kur yra erdvės svajonėms. Vilnius –  daugiatautiškiausias Lietuvos miestas – čia gyvena net 128 tautybių gyventojai. Didžiausios Vilniuje gyvenančios tautos – rusų ir lenkų, bet ne mažiau svarbios ir aktyvios baltarusių, ukrainiečių, armėnų, graikų, žydų ir kitos”, – apdovanodamas aktyviausių bendrijų atstovus sakė miesto meras Artūras Zuokas.

Savivaldybės duomenimis, 55 proc. sostinės gyventojų sudaro lietuviai, lenkų tautybės žmonių yra 18 proc., rusų – 13,5 proc., kitų tautybių – 13,5 proc.

Praplėsti akiračio – į „Tautų mugę“

Kasmet Vilniuje vyksta „Tautų mugė“, kurioje pristatomi Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų amatai, nacionaliniai valgiai, papročiai ir buities tradicijos. Į ją kviečiami  amatų, tautodailės, liaudies menų ir kulinarijos meistrai, tautinio ir kulinarinio paveldo atstovai, ūkininkai, dainos ir šokio virtuozai,

Lankytojams pristatomi nacionaliniai rankų darbo kūriniai, degustuojami nacionaliniai valgiai, pristatomos jų ruošimo subtilybės, receptūrų įvairovė, koncertuoja meno kolektyvai.

Šiemet mugė vyks rugsėjo 19-21 dienomis.

Siūlome prisiminti 2013-aisiais vykusios mugės akimirkas. Nuotraukomis su „Pasaulio virtuvės“ komanda pasidalijo Vilniaus miesto savivaldybė, jų autorius – Saulius Žiūra.